„Kažkada kiekvienas naujas žodis buvo poema. Kiekvienas naujas santykis yra naujas žodis“. Tikriausiai taip naujus santykius bandydavo užmegzti amerikiečių poetas Ralph Waldo Emerson. Gali būti, kad jis galėtų atsakyti ir į klausimą, kas menininkus pastūmėjo tapti rašytojais: ar jie pamatė, kad galėtų prisidėti prie įvairesnės literatūros kūrimo, ar visgi tekstas pradėjo būti suprantamas kaip dar viena vaizduojamojo meno raiškos erdvė.
Kaip bebūtų, – ir tai yra pirmas labai svarbus šios knygos sudarymo argumentas – bent jau per paskutinį šimtą metų menininkų tekstai tapo vienu įdomiausiu ir įtakingiausiu meninės saviraiškos, kritikos, teorijos ir kitokio pobūdžio dokumentu.